Pas mane viskas atvirkščiai. Kai aš, rodydama DD albumą, vis kalbėjau, kaip džiaugiuosi pasirinktu formatu, dabar noriu papasakoti, kaip čia atsitiko, kad užsikabinau už to kitokio formato.
Seniai seniai, prieš daugybę metų... na gerai, ne taip jau seniai viskas buvo :) Tais laikais, kai dar nebuvau atradusi skrebinimo, aš rūpestingai spausdindavausi nuotraukas. Po kokio nors ivykio, ar šiaip karts nuo karto peržiūrėdavau kompe esančias, atsirinkdavau labiausiai patinkančias, nunešdavau į fotolaboratoriją, o atspausdintas suklijuodavau į albumą. Ir periodiškai vis atsiversdavau tuos albumus ir žiūrinėdavau.
O tada kažkaip užtikau skrebinimą. Ir šitas hobis man suteikė be galo daug gerų emocijų, tapo puikia saviraiškos forma ir gal net savotiška meditacija. Bet pradėjusi skrebinti aš išsiugdžiau vieną man labai nepatinkantį elgesio pokytį: aš nustojau spausdinti nuotraukas ir klijuoti jas į albumus. Nežinau kodėl, bet dabar atsispausdinu tik vos kelias ir padedu jas į dėžę, su mintimi, kad kada nors suskrebinsiu (kas irgi ne visada įvyksta). Tad didžiulė dalis nuotraukų lieka kompe, ir jų aš beveik niekada nežiūriu.
Ir vieną dieną pajutau, kad aš pasiilgau paprasto nuotraukų albumo. Noriu matyti popierines nuotraukas, sudėtas chronologiškai pagal įvykius. DAUG nuotraukų. Ir kad būtent jos, o ne skrebinimo gėriai būtų dėmesio centre. Tuo pat metu, kažkaip atradau Lisos Moorefield blogą ir jos mintys apie skrebinimą taip sutapo su manosiomis, kad nusprendžiau pamėginti, kaip pati pavadinau, mini skrebinimą, kas iš esmės būtų nuotraukų albumas su ilgesniu ar trumpesniu aprašymu ir visiškai minimaliu papuošimu. Kaip supratau iš Irmos, amerikonai tai vadina KISS - Keep It Simple Stupid. Labai geras ir tinkamas pavadinimas.
O tada kažkaip užtikau skrebinimą. Ir šitas hobis man suteikė be galo daug gerų emocijų, tapo puikia saviraiškos forma ir gal net savotiška meditacija. Bet pradėjusi skrebinti aš išsiugdžiau vieną man labai nepatinkantį elgesio pokytį: aš nustojau spausdinti nuotraukas ir klijuoti jas į albumus. Nežinau kodėl, bet dabar atsispausdinu tik vos kelias ir padedu jas į dėžę, su mintimi, kad kada nors suskrebinsiu (kas irgi ne visada įvyksta). Tad didžiulė dalis nuotraukų lieka kompe, ir jų aš beveik niekada nežiūriu.
Ir vieną dieną pajutau, kad aš pasiilgau paprasto nuotraukų albumo. Noriu matyti popierines nuotraukas, sudėtas chronologiškai pagal įvykius. DAUG nuotraukų. Ir kad būtent jos, o ne skrebinimo gėriai būtų dėmesio centre. Tuo pat metu, kažkaip atradau Lisos Moorefield blogą ir jos mintys apie skrebinimą taip sutapo su manosiomis, kad nusprendžiau pamėginti, kaip pati pavadinau, mini skrebinimą, kas iš esmės būtų nuotraukų albumas su ilgesniu ar trumpesniu aprašymu ir visiškai minimaliu papuošimu. Kaip supratau iš Irmos, amerikonai tai vadina KISS - Keep It Simple Stupid. Labai geras ir tinkamas pavadinimas.
Pirmajam projektui radau man tinkančią temą - dokumentuoti praėjusią Evos vasarą (taip taip, pas mus nuotraukos dabar 90 proc. yra Evos nuotraukos...). Pasirinkau Basic Grey firmos albumą Capture. Papuošimams - Capture lapelius aprašymams ir Dear Lizzy kolekcijos 6x6 popieriaus rinkinį 5th and Frolic. Dar keletą niekučių iš senų atsargų. Tiesa, albumas dar nėra pabaigtas, nes besidarbuojant prie jo, prasidėjo DD reikalai ir darbai :)
Pradžia + birželio mėnuo
![]() |
Pirmuosius puslapius išnaudojau ilgesniems aprašymams |
![]() |
Dešinėje pusėje gal dar idėsiu kokią nuotrauką, jeigu liks netilpusių į albumą |
![]() |
Dešinėje visiškai apsižioplinau spausdindama žemyn galva :) jums taip nebūna? |
Ačiū, kad užsukote!