Thursday, December 19, 2013

December Daily - 17 diena

Tie, kas rečiau mato mūsų Evą, dažnai sako: koks geras, koks ramus vaikas! Ji iš tikro yra neblogas vaikas, bet ir siunta, ir duodasi, ir zirzia, ir kaprizijasi, ir verkia, kaip ir visi vaikai. Bet kartais būna tokių stebuklingų akimirkų, kai ji pradeda viena sau tyliai žaisti. Apie tokį (ne visai) kasdieninį stebuklą ir gavosi 17 diena :)

Ačiū, kad užsukote.

4 comments:

  1. Aha, bet ziuriu daug kam taip...apie mano berniuka taip irgi sakydavo, galvoju, ateikit jus pas mane i namus, tai pamatysit kaip vaikas sienom lipa ;D O istikruju kitoj aplinkoj ramus budavo kol apsiprasdavo ;)
    O Eva cia tikriausiai taip nuo eglutes sklindanti ramybe paveike ;)

    ReplyDelete
  2. Mano didysis, Rokas, taip "angeliukas" būdavo, o kiek daug streso ir įtampos su juo išgyventa... Mažasis, Rytis, angeliukas būdavo namie, o scenas rengdavo tik kur nors išvykus ir užsibuvus. Dabar abu vienodi - padykę, bet mieli vaikai, išvedantys iš kantrybės, bet kartu atnešantys daug džiaugsmo :)

    Živile, Evai reikia brolio ar sesės :P ;D

    ReplyDelete
    Replies
    1. Daiva, su broliu ar sese reik paluket, atsidziaugt dar Eva :)

      Delete
  3. Mano pirmasis angeliukas...neivertinau net ant kiek iki tol kol neturejom antro turbinio vaiko pries ka palyginti, vz, relatyvu.
    Megaukis ramiais, tyliais momentais!

    ReplyDelete